nestandartinė
įsikvėpimai moterims per anglų kalbą
nestandartinė
Pagalvojau, retai kada rašau konkrečiai moterims, nors dauguma mano studentų esate JŪS, moterys! Laikas įnešti pokytį.
Kiekvieną šeštadienį dalinsiuosi žymios moters mintimis anglų ir lietuvių kalba, tikiuosi priartinti anglų kalbą prie moteriškos pasaulio perspektyvos! (20/04/24 įrašas)
Pradėsiu nuo prancūzų filosofės, feministės Simone de Beauvoir, kurios kertinė idėja buvo tokia: moterys yra tokios, kokios yra, nes jas tokias užaugina, išauklėja ir suformuoja visuomenė. Šią mintį įžodina dažnai minima jos citata "Moterimi ne gimstama, o tampama." Viename interviu ji sako: "Taip, šis teiginys yra visų mano teorijų pagrindas... Jo reiškmė labai paprasta: moters būtis nėra prigimtinis faktas. Tai yra tam tikros istorijos pasekmė. Moters kaip tokios neapibrėžia jokia biologinė ar psichologinė įtaka... Iš mergaičių suformuoja moteris." (Why I'm A Feminist, interviu su Jean-Louis Servan-Schreiber). Daugiau skaityk jau šį šeštadienį! (25/04/24 įrašas)
“Aš baisiai godi; Iš gyvenimo noriu visko. Noriu būti moterimi ir noriu būti vyru, turėti daug draugų ir vienatvės valandų, daug dirbti ir rašyti geras knygas, keliauti ir mėgautis, būti savanaudiška ir nesavanaudiška… Matote, sunku gauti viską, ko aš noriu. O kai man nepavyksta, mane suima baisus pyktis.”
Simone de Beauvoir
“I am awfully greedy; I want everything from life. I want to be a woman and to be a man, to have many friends and to have loneliness, to work much and write good books, to travel and enjoy myself, to be selfish and to be unselfish… You see, it is difficult to get all which I want. And then when I do not succeed I get mad with anger.”
Simone de Beauvoir: prancūzė, atskalūnė ir mąstytoja
Prancūzė, atskalūnė ir mąstytoja. “Ką tu sau galvoji?” Jei parašyčiau tai mokyklos suole, turbūt gaučiau piktą pastabą. “Apie rimtus žmones taip nekalbama.” Kaip matote, pradedu nuo kritikos sau ir vidinės kritikės. Argi ne baisiai keista, kad suaugusi moteris galvoja, ką jai pasakytų mokykloje? Argi tai nereiškia, kad manyje dar visai nejaukiai gūžiasi mokinukė, bijanti daryti klaidas? Bijanti pasirodyti ne taip? Vidinė kritikė tegu sau būna. Galų gale, mes visos turime po vieną ar net kelias tokias kritikes. Internalizuojame – prisiimame įvairių per gyvenimą sutiktų žmonių balsus/požiūrius ir, jei nepasižiūrime kritiškai, su jais susitapatiname. Metas atsitapatinti, ir Simone čia kaip tik į temą.
Po vieną žodį atskirai. Prancūzė. Dar ir paryžietė, gimusi Paryžiuje (šeštajame arrondisement, jei ką). Jei jums teko lankytis Paryžiuje, suprasite, kad moterys ten negali būti tokios, kokios yra kitose pasaulio vietose. Bet kodėl Paryžiuje moterys yra kitokios? Vienas iš veiksnių yra tai, kad su tavimi visur ir visada elgiasi kaip su ponia. Tas prancūziškas madame mano ausims buvo kaip medus, bet tik antra kartą būdama Paryžiuje patyriau akustinį nušvitimą: Paryžiuje mane mato kitaip, aš esu kitokia, mes žaidžiame žaidimą, ir jis mane veikia kaip moterį, ir šis poveikis yra nuostabus. Todėl Paryžius man pirmiausiai yra ne meilės miestas, bet vidinės kultūros miestas. O iš šios vidinės kultūros gali pakilti ir meilė sau. Taigi, Simone gimė Paryžiuje maždaug tuo metu, kai Kaune vyko Lietuvių moterų suvažiavimas (1907) ir tais pačiais metais, kai buvo įsteigta Lietuvių katalikių moterų draugija (1908). Ji augo buržua šeimoje, o viename straipsnyje perskaičiau, kad jos intelektas ne tik stulbino nuo mažumės, bet ir tai, kad tuo žavėjosi jos tėvas, retkarčiais pareikšdavęs, jog “Simone mąsto kaip vyras”. Akivaizdu, kad “kaip vyras” reiškė drąsiai, kitaip, nestandartiškai. Ji mokėsi Sorbonos universitete, kur sutiko Jean Paul Sartre, ilgametį savo partnerį, už kurio, beje, niekada nesivargino ištekėti. Čia apie Sartrą ir baigsiu, nes per dažnai Simone biografijoje jam skiriama neproporcingai daug eterio.
Atskalūnė. Jai buvo svarbi vienatvė, ir tai matome ne tik iš šitos citatos. Žmogui, kuris gali daug pasakyti, ir pasakyti gilių minčių, vienatvė yra būtina kaip oras, kaip minčių deguonis. Ji buvo atskalūnė ir socialine prasme, niekada neprisiėmusi tradicinės žmonos (nei sugyventinės) ar motinos vaidmens. Jos nuomonė apie santuoką buvo labai aiški – tai pavojinga institucija. “I think marriage is a very alienating institution, for men as well as for women.” Kaip paradoksaliai beskambėtų, ji rašo mananti, jog “santuoka yra institucija, kuri atitolina žmones – tiek vyrus, tiek moteris.”
Mąstytoja, kurios mintys nugulė daugiau kaip 20-yje knygų: tiek grožinės literatūros, tiek negrožinės literatūros kūrinių. Apdovanota Gonkūrų premija. Man rodos, mąstytoja yra platesnis ir iškilesnis terminas už rašytoją: rašytojas gali būti mąstytojas, bet nebūtinai kiekvienas rašytojas yra mąstytojas. Ji neabejotinai buvo: kvestionavo visuomenės normas, stereotipus, drįso vaizduotis ir matyti pasaulį kitaip. Vienas stipresnių jos darbų, galinčių būti svarbiu ne tik mąstytojai, bet kiekvienai amžėjančiai moteriai, yra “Senatvė”, kupinas apmąstymų apie senėjimą, venišumą, kurį neišvengiamai patiria amžėjantys žmonės. Na, o jei laikote save feministe, veikiausiai būtina bent pavartyti “Antrąją lytį”. Nors Simone nelaikė savęs feministe, ji įkvėpė daugybė antrosios bangos feminisčių. 1970 metais ji visgi tapo aktyvia Prancūzijos moterų išsilaisvinimo judėjimo nare, parašė ir pasirašė Peticiją 343, kurią pasirašė 343 moterys iš veiklos įvairiausių sričių, teigiančios, kad jos yra pasidarę abortą. Praėjus trejiems metams po peticijos pasirašymo, Prancūzijoje abortas buvo legalizuotas (1974).
Simone turėjo savų keistybių, apie kurias čia nesiplėsiu. Ji buvo biseksuali. Ir nors vienas žymiausių jos darbų pavadinime turi žodį “lytis”, aš nemanau, kad žmogų galima smerkti dėl jo seksualinių polinkių (kol tai nėra grėsmė kitiems, negalintiems apsiginti). Simone buvo moteris, drįso gyventi kaip vyras – laisvai ir neįsipareigojusi, ir tikėtina, bandė pagauti savo laimės aitvarą, ir kartais pasimėgauti gyvenimu. Dar prisiminkime, apie ką ji svajojo ir ko siekė: “Aš baisiai godi; Iš gyvenimo noriu visko. Noriu būti moterimi ir vyru, turėti daug draugų ir vienatvės valandų, daug dirbti ir rašyti geras knygas, keliauti ir mėgautis, būti savanaudiška ir nesavanaudiška… Matote, sunku gauti viską, ko aš noriu. O kai man nepavyksta, mane suima baisus pyktis.”
Šią citatą parinkau todėl, kad ji man kalba apie ją kaip žmogų. Ji neužkelia ant pjedestalo, neišaukština, kaip tik atvirkščiai, Simone prisipažįsta jaučianti intensyvias emocijas, išgyvenanti nesėkmes, turinti įvairiausių sunkiai suderinamų troškimų. Man atrodo, šioje jos citatoje kiekviena galime surasti save pačią.
Simone yra išeities taškas mano pirmojoje Feminine English pakopoje. Nuo jos atsispiriu kaip nuo motininės plokštės, minčių matricos. Jei panorėsite išbandyti – junkitės prie mokymų anglų kalba. Daugiau