• Neringa Teišerskienė

Ar turite įprotį atidėlioti?

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, kalbų suaugusiems mokytoja


Koks mokinys ar mokinė buvote? Ar ruošėte namų darbus, ir jei taip - kada? Mokykloje būdavo įvairių mokinių. Vieni bandydavo atlikti namų užduotis per kitas pamokas ar pertraukas, kiti pasilikdavo šį darbą atlikti namuose. Mokykloje susiformavę įpročiai lydi visą gyvenimą, nebent renkamės ką nors keisti.


Artėja naujo semestro pradžia. Naujos pradžios pasižymi paradoksu: dažniausiai nekantraudami to laukiame, dažnai - net nusibrėžiame tam tikrus tikslus, bet perkopę naujumo slenkstį grįžtame į senas vėžes. Ar turite naujų (mokymosi ar karjeros) tikslų šiam sezonui? Jei taip - kartu su manimi patyrinėkite atidėliojimo reiškinį.

It is not enough to be busy. So are the ants. The question is: What are we busy about?

Henry David Thoreau


Prioritetų rėtis arba ką norėjo pasakyti ponas Henris


Galbūt teko girdėti apie amerikietį vyruką, kuris buvo natūralaus, paprasto gyvenimo šalininkas (tai atsispindi jo kūrinyje "Voldenas, arba gyvenimas miške"), filosofas, istorikas, rašytojas ir poetas. Jo palyginimas gyvas, paimtas iš gamtos: Užimtos būna ir skruzdėlės. Tai - joks pasiekimas. Klausimas: Kuo esi užimtas? Tai - poetiška, įtaigi metafora, primenanti, kaip svarbu nepasimesti tarp darbų, reikalų, planų. Negana to, būtina stebėti save ir klausti: ar tai, kuo gyvenu, yra prasminga? Ar tai, ką darau, padės man pasiekti nusibrėžtų tikslų ir kaip? Jei Henris gyventų šiandien, tikriausiai būtų puikus sėkmės mokytojas. Juk prioritetai (iš vokiečių kalbos Priorität, lot. pirmas) - vienas kertinių asmeninio tobulėjimo akmenų. Ką gi ant šio pamato statysime?


Ar smagu planuoti laiką?



Laiko planavimo šalininkų daug. Viena vertus, planuoti savo dieną yra reikalinga. Jei dirbi vadovaujamą darbą ar turi savo verslą, planavimas - neatsiejama tavo kasdienybės dalis. Visgi pamirštame, kad vadovais ar verslininkais per dieną netampama. Į tokius everestus žmones nuveda tam tikri pasirinikimai, vertybės, charakterio savybės. Taigi laiko planavimas nėra priežastis. Tai - tik pasekmė. Anksčiau ar vėliau siekdamas tikslų suprasi, kad laikas yra ribotas, o galimybių, kaip jį švaistyti ar investuoti - daugiau nei valandų dienoje. Todėl teks atsirinkti, taigi - ir planuoti.


Bet planavimas daugeliui skamba kaip nuobodus ir laisvę varžantis dalykas. Iš dalies suplanuota diena tikrai gali pasirodyti nuobodi. Todėl kai kurie renkasi pasilikti erdvės improvizacijai. Kai dėl laisvės, laisvė užsiiminėti niekais gali būti ne tik apgailėtina, bet ir žalinga. Juk laiką planuojame dažniausiai rinkdamiesi pagal savo nustatytus prioritetus ir mūsų sprendimai paremti laisva valia.


Jei prisimintume atidėliojimo temą, laiko planavimas dažnai nurodomas kaip įrankis to išvengti.


Perlipti per save


Kaip manote, kas pirmas panaudojo frazę apie varlių valgymą?


Eat a live frog first thing in the morning and nothing worse will happen to you the rest of the day.

Mark Twain


Swallow a toad in the morning if you want to encounter nothing more disgusting the rest of the day.

Nicolas Chamfort


Apie metaforišką varlės valgymą sužinojau iš Brian Tracy, mūsų dienų sėkmės mokytojo, asmeninio augimo specialisto. Jis netgi parašė knygą "Suvalgyk šitą varlę'' (angl. Eat that frog). Jo teigimu, apie tai kalbėjo Markas Tvenas. Betgi anglai - prasti varlių valgytojai. Todėl atlikau tyrimuką ir radau kitų asmenų (žymusis rašytojas Émile Zola ir Nicolas Chamfort iš Prancūzijos), anksčiau panaudojusių šią frazę. Kaip angliškai sakoma, "it makes sense". Kaip bebūtų, varlė arba rupūžė biuro terminais kalbant yra sudėtinga užduotis, kurios paprastai vengiame. Dėl efektyvumo ginčytis negalime - siekiantys pasiekia savo, beldžiantiems būna atidaryta. Ar jūs prisimenate bent vieną kartą, kai teko atlikti tokią nemalonią užduotį, ir kai savo pasirinkimu atlikote ją ne dienos gale, bet pačioje pradžioje? Jei ne, galbūt verta pabandyti. O jei taip - šio straipsnio veikiausiai jums nereikia. Nebent... jums įdomi opozicija!


Ką jūs manote apie savęs įveikimo metodus ir tokį požiūrį apskritai? Prisipažinsiu, man skamba šiek tiek įtartinai. Be abejo, kurį laiką tai tikrai gali būti efektyvu. Gal kai kuriems tai veikia ir visą gyvenimą. Bet atidėliojimo problema lieka, o tai akivaizdus įrodymas, kad įveikinėti save nusiteikę toli gražu ne visi žaidėjai netgi verslo pasaulyje. Kaip tyčia yra teigiančių, kad atidėliojimo bėda pakasta visai ne čia.


Atidėliojimas kaip streso rodiklis



Dr. Timoty Pychyl iš Carleton universiteto (Otava, Kanada) psichologijos fakulteto sieja atidėliojimą su emocijomis, konkrečiau - su neigiamomis emocijomis. Kaip jis rašo straipsnyje Psychology today, "Atidėliojimas yra būdas apsieiti su neigiamomis emocijomis. Pavyzdžiui, jei užduotis kelia nerimą, pašalinę užduotį pašaliname ir nerimą, bent jau trumpam."


Jis aptaria Shiros Pollack ir Joannos Herres iš New Jersey Koledžo atliktą tyrimą apie atidėliojimo priežastis ir cituoja autores: “Puoselėdami koledžo studentų gebėjimą priimti neigiamas emocijas ir jas toleruoti padėtume reguliuoti (neigiamą poveikį) <...> ir taip pagerinti jų našumą."


Kodėl tai turėtų rūpėti jums? Nes baigę universitetą gauname tik diplomą, bet ne šimtu procentų veiksmingus efektyvumo įpročius. Garsi kalbėtoja, laidų vedėja, autorė Melanie Robbins atidėliojimo reiškinį paaiškina per tris su puse minutės (visos nuorodos straipsnio apačioje). Anot jos, pirmiausia svarbu suvokti, kad žmogus nėra atidėliotojas. Jis tiesiog turi įprotį atidėlioti. O įprotį galima sulaužyti, pasitelkus tam tikras žinias. Ne mažiau įdomi įžvalga - atidėliojimas neturi nieko bendra su darbu. Taigi ji labai mielai sudorotų Brian Tracy ir visų kitų, kalbėjusių apie varlių valgymą, motyvacijas. Nes esmė - visai ne tame. Čia ji pakartoja tai, ką jau sužinojome iš dr. Timoty: "Atidėliojimas yra vienas būdų atsikratyti streso".


Sprendimas



Idealiu atveju turėtume gyventi ramiai ir patogiai, dėl nieko nesirūpindami. Bet ar tikrai? Kaip pastebi Mel Robbins jau minėtame vaizdo įraše, gyvenimo be streso nebūna, bet tikrai įmanoma pakeisti modelį, kuriuo vadovaujatės, bandydami išvengti streso (darbo). Norintiems ne šiaip nuryti varlę, o užbėgti už akių rimtesnėms problemoms ateityje gali patikti šie Mel nurodyti žingsniai. Kaskart, kai pagaunate save atidėliojant veiksmą, galima būtų:


  1. Pripažinti, kad jaučiate spaudimą (Acknowledge the stress);

  2. Suskaičiuoti nuo 5 iki 1 (Count 5-4-3-2-1);

  3. Skaičiuodami pertrauksite atidėliojimo įprotį ir pažadinsite priešakinę smegenų dalį (Interrupt the procrastination habit);

  4. Padirbėti penketą minučių (Do 1 thing for 5 minutes), nes 80% žmonių pradėję dirbti linkę tęsti!

Šia pozityvia gaida ir baigsiu. Jei dėl ko nors dvejojate, nors giliai viduje jaučiate, kad senokai metas to imtis, tikiuosi, įkvėpiau. Labai rekomenduoju pažiūrėti Mel video. Ji - puiki kalbėtoja. Ko šį sezoną imsitės Jūs?


Šaltiniai

Straipsniai

https://www.psychologytoday.com/ca/blog/dont-delay/202003/negative-emotions-today-predict-procrastination-tomorrow

https://quoteinvestigator.com/2013/04/03/eat-frog/

https://monday.com/blog/productivity/we-tried-it-eat-that-frog-time-management-technique/

Vaizdo įrašai

https://www.youtube.com/watch?v=4x7MkLDGnu8


Iliustracijos: Unsplash.com


#efektyvusmokymas #asmeninisaugimas #kalbospsichologija #motyvacijamokytis #anglukalba #kalbosmokymas #kalbosmokytoja

4 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską