• Neringa Teišerskienė

Kaip Buda mokytų anglų kalbos?

Atnaujinta: 05-08

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, kalbų suaugusiems mokytoja


Kaip jums atrodo, ar filosofija turi ką nors bendra su mokymusi? Geras mokytojas ne tik moko, bet ir nuolat mokosi. Todėl ir klausiu: ką manote apie filosofiją? Juk akivaizdu, kad ji visuomet sprendė pagrindines žmogaus problemas. Argi kalbos mokymasis išimtis? Šįkart aptarsiu pagrindinius klausimus, kuriuos girdžiu iš savo studentų. Atsakymų ieškosime visur - nuo kasdienybės iki filosofijos. Kaip visada - straipsnio gale rasite visas nuorodas į cituojamus šaltinius ar vaizdo įrašus.


Pagrindiniai iššūkiai mokantis


Anglų kalbos mokausi jau trisdešimt metų. Nors ji nėra mano gimtoji, galiu lengvai perjunginėti smegenis iš lietuvių į anglų ir atvirkščiai. Tą ir darau mokydama lietuvius anglų kalbos, o užsieniečius - lietuvių kalbos. Neretai vakare po darbo dienos mano smegenys jau mąsto angliškai. Man nėra svarbu, kuria kalba rašyti - angliškai ar lietuviškai, tik anglišką tekstą ilgiau redaguoju nei lietuvišką. Dešimt metų esu pažįstama su prancūzų kalba, bet aktyviai ją naudoju kokius penkerius metus. Tiek iš asmeninės patirties, tiek iš studentų klausimų išskiriu tokias pagrindines problemas mokantis:


  1. Kaip išdrįsti prabilti (galioja net tiems, kurie turi gan gerus kalbos pagrindus)?

  2. Kaip pagerinti tarimą, kad natūraliau skambėtų?

  3. Kaip įsiminti naujus žodžius, plėsti žodyną?

  4. Kaip suprasti laikus? Artikelius? Kitus gramatikos niuansus?

  5. Kaip apskritai geriau jaustis, kai tenka kalbėti?

  6. Kaip pasiekti viso to be pastangų (ar su minimaliomis pastangomis)?


Štai toks kuklus iššūkių sąrašas. Į visus klausimus atsakymų yra, ir ne vienas. Priklauso nuo to, iš kokio požiūrio taško žiūrėsi.


Kasdienė perspektyva



Jei šiuos iššiūkius bandysime spręsti tais būdais, kuriais esame įpratę veikti kasdien, labai greitai liksime nepatenkinti, demotyvuoti ir to pasekoje liksime pradiniame išeities taške ar, dar blogiau - atsidursime keliais žingsniais žemiau buvusio savo lygio. Pavyzdys. Kai neturime batų ar džinsų, apsilankome realioje fizinėje ar internetinėje parduotuvėje ir nusiperkame. Įgūdžių įsigyti negalime. Žinoma, galime investuoti į grupinius ar individualius kalbos mokymus ir tikėtis, kad problema beveik išspręsta. Visgi tokia viltis dažniausiai apgaulinga. Kadangi manęs kasdienė perspektyva visai neįkvepia, daugiau apie tai ir nekalbėsiu.


Techninė-mokslinė perspektyva



Galbūt daugiau šansų turime pasirinkę techninę-mokslinę perspektyvą. Tarkime, jei mums reikia pagaminti tam tikrą patiekalą, randame ingredientus, laikomės recepto ir gauname, ko norime. Išskyrus tai, kad nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Receptas dar negarantuoja sėkmės, kaip jos neužtikrina ir identiški ingredientai. Egzistuoja daugybė teorijų ir praktikų, kaip efektyviai įsisavinti žinias, bet nebūtinai visos jos veikia. Juk esame skirtingos asmenybės. Negana to, ne visi mokymai paremti individualistiniu požiūriu. Individualizuoti mokymai yra išimtis.


Todėl dažnai mokomės dalykų, kurie teoriškai laikomi kalbos pagrindais, būtinais, kad įvaldytume kalbą, bet praktiškai visai nepadeda kalbėti. Techninė-mokslinė perspektyva tinka kai kuriems žmonėms. Jei esate nusiteikę gilintis į anglų kalbos gramatiką, žodyną, kalbos istoriją ir kultūrą, tokia perspektyva jums kaip tik. Jeigu ne - nebeverta aušinti burnos.


Filosofo perspektyva



Filosofas gali būti kiekvienas, jei jis myli išmintį (augimą, tobulėjimą, žinias). Tokia šio termino prasmė - (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία – išmintis). Filosofai turi labai daug šansų prabilti, suprasti, įsisąmoninti, atrasti. Tai vyksta per meilę (džiaugsmą, smalsumą, malonumą) tam, ką darome. Mokydama ir mokydamasi remiuosi filosofiniu požiūriu, todėl remdamasi juo mielai atsakysiu į pirmąjį, penktąjį ir šeštąjį klausimus:

  1. Kaip išdrįsti prabilti?

Gyvenimas per trumpas, kad švaistytume laiką abejonėms ir baimėms. Išeitis labai paprasta - tiesiog pereiti nuo baimių prie veiksmų. Ir baimėms nelieka kito pasirinkimo, tik išgaruoti, nes jos yra iliuzija.


Kita šio reiškinio pusė dažnai lieka nepastebėta. Bendravimas nėra tik kalbėjimas. Net jei jūsų kalbos įgūdžiai nėra tobuli, pašnekovai dažniausiai jus vertina ne lingvistiškai, o žmogiškai. Jei su jumis kalbėti malonu, jei mokate išklausyti, pasidomėti, reaguoti į pasakytą informaciją - būsite "užskaityti".


Būtent todėl dažnai pabrėžiu, kad svarbu ne tik jūsų kalbos lygis, bet ir būsena, kurioje esate. Jei esate įsitempę, tai vargina ne tik jus. Viena vertus, tai trukdo jums išgirsti pašnekovą, blokuoja mąstymo kūrybiškumą (klausimai, reakcijos, tinkami žodžiai), lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti. Kita vertus, vidinė įtampa persiduoda ir pašnekovui. Ką jūs norite transliuoti?


Atsakymas ir paprastas, ir sudėtingas. Tiesiog būkite savimi. Nesistenkite apsimesti kažkuo kitu.


5. Kaip apskritai geriau jaustis, kai tenka kalbėti?


Gudraukite. Būkite išradingi, nes proto pinklės labai painios. Jei lauksite, kol pradėsite geriau jaustis, rizikuojate išvis nepanaudoti savo kalbos žinių. Tai susiję su pirmuoju klausimu. Paslaptis glūdi praktikoje. Kuo dažniau ir reguliariau kalbėsite, tuo labiau prie to priprasite. Kol neturite su kuo praktikuotis, kalbėkitės su savimi ir/ar draugais, mokytoju, kolegomis grupiniuose kalbos mokymuose.


Vėlgi, mažai kas pastebi, kad kalba nėra tik aktyvus kalbėjimas. Svarbūs ir klausytojo įgūdžiai. Todėl praverstų klausytis kuo įvairesnių vaizdo ir garso įrašų, kad smegenys būtų pripratę prie įvairių akcentų (gimtakalbių iš JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos, o taip pat tų, kuriems anglų kalba nėra gimtoji, nes jų žymiai daugiau nei pirmosios grupės atstovų), kalbos regsitro (formalus, kasdienis, pusiau formalus).


6. Kaip pasiekti viso to be pastangų (ar su minimaliomis pastangomis)?


Buvo tokia istorija apie drugelį. Žmogus išvydo drugelio kokoną. Jis panoro padėti drugeliui greičiau išsiristi, todėl prakrapštė kokoną. Drugelis išsilaisvino, bet... nesugebėjo skristi. Kodėl? Nes drugelį drugeliu paverčia būtent pastangos. Moralas? Nesiplėsiu.


Visgi yra labai didelis skirtumas, koks nusiteikimas inicijuoja ir lydi mūsų pastangas. Aš kviečiu startuoti iš pozityvaus nusiteikimo. Ką tai reiškia? Būti kiek įmanoma atlaidesniam sau pačiam. Atsiverti nežinomybei, baimei, pažeidžiamumui (apie tai daug ir išmintingai kalba socialinė mokslininkė, autorė Brene Brown). Žinoma, tam reikia praktikos. Su žmogumi, kuris kuria tokią atmosferą bendraudamas su jumis, mokotės ne tik kalbos, o žymiai daugiau - priimti save, drįsti klysti, eksperimentuoti, atsiverti gyvenimui per kalbą ir išreikšti save kaip asmenybę.


Turint visa tai omenyje, galiu pasakyti, kad mokytis galima be pastangų. Šitokio mokymosi mokau studentus tiek grupėse, tiek individualiai.


Na, o į likusius klausimus atsakyti labai padėtų kūrybiškas mąstymas, todėl pasitelksiu menininko perspektyvą.


Menininko perspektyva



Aš esu menininkė, bet kiekvienas žmogus yra menininkas, tik ne kiekvienas žmogus tai žino. Man patinka kurti ir reikštis per tapybą, piešimą, dainavimą, šokį, poeziją, kulinariją, pašnekesius, ir panašiai. Menininkas - nebūtinai profesija. Tai yra požiūrio taškas ir būdas patirti pasaulį. Kūrybinis mąstymas būdingas kiekvienam žmogui, nes už jį atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis. Kiek kūrybiški esame, priklauso nuo praktikos - kaip dažnai aktyviname, kreipiamės į dešinįjį pusrutulį. Aš ne tik tikiu, bet ir stebiu akivaizdžius kūrybiško požiūrio rezultatus realybėje - tiek savo, tiek studentų kalbiniuose įgūdžiuose ir pačioje mokymosi patirtyje. Iš kūrybinio požiūrio taško atsakysiu į likusius klausimus.


2. Kaip pagerinti tarimą, kad natūraliau skambėtų?


Klausykitės ir išgirskite. Daugelis studentų žiūri filmus ar vaizdo įrašus anglų kalba. Visada tuo džiaugiuosi. Bet jei jums kyla klausimas, kodėl tai neveikia, galėčiau pametėti idėjų. Jos ateina iš mano praktikos, todėl nebūtinai tiks jums. Visgi tai praktikuoja ir mano studentai, ir jiems veikia. Galite kliautis jais! Nes tarp jų yra įvairiausių profesijų ir amžiaus suaugusių žmonių.


Jei turite tikslą gerinti tarimą, prisiminkite, kad tarimas susideda iš girdėjimo (tai, kaip kalba kiti) ir tarimo (to, kaip patys tariate vieną ar kitą žodį). Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ne visada klausydami išgirstame. Išgirsti - tai užfiksuoti ir įrašyti į vidinę atmintį. Jei vidine atmintimi nepasitikite, rašykite ant lapo ar kompiuteryje. Filmas yra per ilgas procesas, kad prisimintumėte girdėti, kas sakoma ir juo labiau tai užfiksuoti. Tam labiau tinka trumpesni vaizdo ar garso įrašai. Būtent tuo ir paremta mano mokomoji medžiaga - vaizdo įrašų aptarimu, frazių įsisavinimu, praktika. Tai daryti galite ir savarankiškai. Išsikelkite tikslą iš vieno peržiūrėto vaizdo įrašo pasižymėti penkis žodžius. Pasižymėti - reiškia, užsirašyti. Jei nerašysite, įsiminsite tik pusiau ar visai užmiršite. Žinoma, jei mokysitės iš parengtos mokomosios medžiagos, tas frazes jau matysite išryškintas. Arba jums teks klausa atsekti tam tikrus frazės dėmenis. Visų klausymo užduočių esmė yra užfiksuoti, pagauti, įsidėmėti. Antroji dalis - kalbėti ir aktyvinti tai, kas išgirsta. Vienam sunkoka. Bet įmanoma. Pasidalinkite tuo, ką išmokote, su vyru, draugu, draugėmis ar kolegomis. Tikrai rasite žmonių, kurie bus jums už tai net dėkingi!


Paskutinis, bet turbūt svarbiausias momentas - tarimas nėra tik techninis dalykas. Jei žinote, kas yra retorika, lengviau mane suprasite. Iškalbos menas vertinamas ne tik šiandien. Senovės Graikijoje tam buvo skiriama daug daugiau dėmesio, nes ir komunikacija dažniausiai buvo žodinė, o tam reikėjo įtaigos. Vyravo kitokia kultūra. Viena, kas liko - tai susižavėjimas tais, kurie moka gerai kalbėti, kurie įvaldę iškalbos meną. Jei jums įdomus šis kalbos aspektas, pagalbos rasite poezijoje. Mokykitės poezijos, deklamuokite ją mintinai, ir ilgainiui pamatysite, kad keičiasi ne tik jūsų tarimas. Jūsų žodžiai turės kitokią energinę įkrovą, emocinį poveikį.


3. Kaip įsiminti naujus žodžius, plėsti žodyną?


Atsakymas beveik tas pats, tik teks įdėti dar daugiau pastangų. Juk naujų žodžių mūsų smegenys dažnai tiesiog nefiksuoja - juos praleidžia arba interpretuoja savaip. Todėl norėdami plėsti žodyną, ne tik klausykite, bet ir žiūrėkite į subtitrus. Taip pastebėsite raidžių kratinį, kuris jums nieko nesako. Tada jį išsiverskite. Užsirašykite, geriau - sakinio kontekste, nes kitaip nežinosite, kur ir kaip jį naudoti.


Čia pereiname prie antro patarimo - mokykitės ne (tik) paskirus žodžius, o frazes. Įsiminkite sakinius. Nieko tokio, jei dauguma žodžių sakinyje jums jau žinomi. Tuo geriau! Tuomet smegenims bus daug lengviau priimti naują žodį - juk jis tik vienas nežinomas. Priklauso, su kuo lygini - net vienas, ar tik vienas. Tam puikiai tinka ir filmų žiūrėjimas, bet nepalikite visko vilčiai. Dėl visa ko pasiimkite užrašinę ir rašiklį. Turėkite filmų knygelę. Ar failą kompiuteryje. Galėsite reguliariai peržvelgti. Teks apsišarvuoti kantrybe, nes retkarčiais turėsite sustabdyti filmą ir ką nors užsirašyti. Tai darykite reguliariai.


4. Kaip suprasti laikus? Artikelius? Kitus gramatikos niuansus?


Kaip žmogus, kuris išmoko kalbos techniškai - mokydamasis teoriją ir taisykles šešiolika metų (dvylika mokykloje ir ketverius - universitete), negaliu garantuoti, kad vien iš klausos išmoksite vartoti laikus, artikelius ir įvaldysite kitus niuansus. Bet bandyti verta. Juolab, kad žmonės kalbėdami tikrai naudoja įvairius laikus - tereikia atkreipti į tai dėmesį. Mokykitės ne teorijos, o situacijų. Kada jis pasakė: "I've been there"? Kada ji pasakė: "I was there yesterday''? Ir pan. Kaip viena mano studentė pastebėjo jau po kelių mūsų susitikimų ir savarankiškos praktikos su parengta mokomąja medžiaga (vaizdo įrašų peržiūrų): "Supratau, kad jie naudoja artikelius, o aš beveik visai niekur jų nesakau."



Galiausiai, jei Buda bent vieną dieną taptų anglų kalbos mokytoju, esu tikra, kad pirmiausiai jis mokytų ne kalbos, o svarbiausio elemento gyvenime apskritai - sąmoningumo ir gebėjimo džiaugtis akimirka. Tai ir yra svarbiausi įrankiai mokantis kalbų. Norite išbandyti? Kreipkitės tutorneringa@gmail.com ir rasime jums tinkantį sprendimą!


Nuorodos:


Poezija angliškai. Ne tik tarimui, bet ir iškalbai bei bendram išprusimui:

O Me! O Life! - Walt Whitman

Apie pažeidžiamumą: The power of vulnerability | Brené Brown

Drugelio istorija: Lyderystė ir koučingas

Kaip filmai gali padėti jūsų anglų kalbai: LEARN ENGLISH with Harry Potter


Picture credit: Unsplash.com


6 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską