Karjera ir anglų kalba: Jūs nieko neprivalote

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, kalbų suaugusiems mokytoja

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad sėkmingas žmogus turi būti išsilavinęs, o dar geriau, jei jis moka anglų (ar kitą) užsienio kalbą. Neketinu ginčytis su visuomene, tik pakviesiu pažvelgti giliau. Jei esate tas ar ta, kuri vis atidėlioja savo asmeninį augimą ar mokymąsi dėl įvairiausių priežasčių, gali būti, kad šis straipsnis skirtas Jums. Žinutė gali surezonuoti ir tiems, kurie persisotinę visų motyvacinių technikų, lyderystės mokymų ir panašiai. Rašinio gale - maloni staigmena apie Karjeros dieną su mokytoja Neringa.

Ar teko kada girdėti apie nesmurtinį bendravimą (trump. NVC, angl. non-violent communication)? Kaip galime nuspėti iš pavadinimo, jo idėja - komunikacija be prievartos. Šis bendravimo būdas patiks empatijos, įdėmaus klausymosi ir sąmoningumo (dar kitaip - mindfulness) šalininkams. Bendravimą be prievartos miniu neatsitiktinai. Informacijos sraute kartais pasijaučiu kaip žuvelė, atakuojama įvairiausios - naudingos (kartais) ir niekinės (dažnai) informacijos. Todėl labai norėtųsi, kad skaitydami šias eilutes pasijustumėte ramūs, galėtumėte atsigręžti į save ir patys savęs paklausti: Ko gi iš tikrųjų man reikia?

Ištakos: Maršalas Rosenbergas

NVC savoką sukūrė amerikiečių psichologas, autorius, mokytojas dr. Marshall'as B. Rosenberg'as. Kaip rašoma NVC svetainėje, "Į NVC įeina šimtmečių senumo žinios apie sąmoningumą, kalbą, bendravimo įgūdžius ir galios panaudojimą, leidžiančios atjausti save ir kitus net sudėtingomis aplinkybėmis." Skamba puikiai, bet kas gi tai yra? Kuo grįstas toks bendravimas? Man labai patiko M. Rosenberg'o įžvalga apie tai, kad gyvenime dažnai renkamės žaisti žaidimą "Kas yra teisus"? Nepaisant to, kad puikiai žinome, jog šiame žaidime laiminčių nėra. O gal tai pamirštame?

Nepulsiu nagrinėti, kodėl užkimbame ant "Kas yra teisus"? kabliuko. Apie tai galime pamąstyti patys. Galų gale, priežasčių radimas nebūtinai išlaisvins iš žalingų elgesio modelių. Verčiau pasižiūrėkime į tai, kas sudaro nesmurtinio bendravimo pagrindą ir kur tai galime taikyti.

Nesmurtinio bendravimo dėmenys

NVC struktūrą sudaro keturi aukštai, arba žingsniai. Pirmas NVC strutūros aukštas yra Observation, arba (pa)stebėjimas. Prasminga skirti (pa)stebėjimą ir kylančius (į)vertinimus, tokius kaip "gerai-blogai", "teisinga-klaidinga" ir pan. Antrasis aukštas veda į Feelings, arba jausmus. Prasminga skirti jausmus bei mintis, pasireiškiančius pojūčiais ir emocijomis, ir įsitikinimus, įvaizdžius, tokius kaip "Tu turėtum...", "Man atrodo...", ir pan. Trečiajame aukšte sutinkame Needs, arba poreikius. Prasminga skirti poreikius, kurie yra būdingi visiems žmonėms bei atitinka universalias vertybes, ir strategijas - būdus šiems poreikiams patenkinti (pastarieji gali skirtis). Ketvirtajame aukšte "gyvena" Request, arba prašymas, kuris idealiu atveju galėtų būti taikus, simbiotinis, aiškiai išsakytas ir įgyvendinamas. Prasminga skirti prašymą nuo reikalavimo, kuriame nelieka vietos laisvam pasirinkimui, karaliauja valios, kaltės, pareigos primetimas.

Praktika: pradėkime nuo savęs

Ką mes iš to galime pritaikyti ir kur? Grįžtant prie rašinio temos apie karjerą ir anglų kalbą. Ar bet ką kita, bet imkime šiuos du dalykus. Jei vis dar skaitote šį tekstą, akivaizdu, kad Jus domina žmogus, jo asmenybė ir tobulėjimas, psichologija ir būdai padėti sau pačiam. Ne taip svarbu, ar šiuo metu dirbate, ar ne, ir ar dirbate savo "svajonių darbą", ar esate tarpinėje stotelėje pakeliui į jį. Nelabai svarbu, kaip gerai esate įvaldę anglų kalbą. Jei pažiūrėtume iš nesmurtinio bendravimo perspektyvos, pradėti galima nuo... atsipalaidavimo. Aš nieko neprivalau. Žinoma, jei reikia, aš ko nors imsiuos, bet ne dėl to, kad privalėčiau, o dėl to, kad būdamas orus žmogus galiu pasirinkti to užsimanyti. Ir galiu padaryti tai visai be prievartos, įtikinėjimo, apsimetinėjimo. Galiu pradėti nuo to, kad noriu būti sąžiningas sau, pripažinti savo trūkumus, su jais susitaikyti ir vis tik nelikti jų nugalėtas. Nes susitaikymas nėra pralaimėjimas, o atvirkščiai. Tai yra pergalė, tokia pergalė, kai nėra viršesnių, geresnių, vertesnių, ypatingesnių. Susitaikymas, arba priėmimas - tai žingsnis į ryšį su savimi be prievartos. Nuo čia ir prasmingiausia mokytis nesmurtinio bendravimo.

Ką aš norėčiau keisti?

Ar Jums kartais neatrodo, kad "keistis" tapo pernelyg madinga? Dar pridėkime tą "geresnę savęs versiją", ir visai supykins. Na, bet nepulkime į priešingybes. Verčiau pasukime klausimą kitu kampu: Ar aš norėčiau ką nors keisti? Jei taip, ką aš norėčiau keisti? Juk gyvenime be permainų neapsieina nei vienas gyvas sutvėrimas: medžiai meta lapus ir vėl juos augina, paukščiai peri jauniklius ir vėl suka lizdus, ir taip toliau - iki pat žmogaus. Žmogui pokyčiai būtini, jis jų šaukiasi. Kartais randa įdomių išraiškų, labiau išorinių, tarkime, seka mada, keičia gyvenamąją vietą, partnerius ar dar ką nors. No offence. Tik - tai išoriniai pokyčiai, nemaitinantys vidaus. Todėl niekada negana. O kas, jeigu savęs paklausčiau: Ko iš tikrųjų man reikia? Ar galėtų nutikti taip, kad norėčiau atrasti kitokį save? Ištobulinti kokius nors snaudžiančius talentus ar bent jau polinkius? Drįstu spėti, kad tai atvertų naujus horizontus. Bent jau man atveria nuolat!

Vyšnia ant torto, arba cherry on the cake

Ar kada nors teko susidurti su sufijais? Na, jų mokymu ar poezija? Gal girdėjote Rumi vardą? Sufijai išgyvena Kūrybinį principą šokdami, sukdamiesi, taigi būdami nuolatinėje kaitoje. Simboliška ir gyvenimiška, ar ne?

Keista ir kartu žavu, kad iš tokių detalių galime pasitvirtinti - tinka mums kas nors ar ne. Pavyzdžiui, aš šį rudenį perskaičiau britų menininkės Tracey Emin autobiografiją anglų kalba, vadinasi "Strangeland". Lietuviškai gal būtų "Svetima žemė", "Nepažįstama žemė" ar kaip nors panašiai. Tracey aptikau youtube platybėse prieš kokį penketą metų. Būna, pamatai kokį interviu, ir įsirėžia visam gyvenimui. Žinai, kad prie to dar sugrįši. Taip ir aš kortoms iškritus grįžau prie Tracey, rengdama kurso Inspiring Women: Like A Diamond medžiagą. Knygą parsisiunčiau, nes knygos man yra pokalbis su autoriumi. Galbūt tai - vertėjos požiūris, įprotis, modelis bendrauti. O gal tiesiog esu keistuolė. Tai štai, nors tikrai negaliu pasakyti, kad Tracey menas mane žavi, labai nuoširdžiai patvirtinsiu, kad jos asmenybė, o gal net siela man labai atliepia. Ir tai pasimato iš detalių. Vienas gražiausių knygos epizodų man buvo jos aprašytas apsilankymas sufijų muziejuje Konijoje, kur gyveno ir mokė meistras Rumi. Ten susipina realybė ir anapusybė, ir autorės matymas man labai artimas. Apie tai daugiau nesiplėsiu, nes tema ne ta. Norėjau pasidalinti kita smulkmena: NVC svetainėje puikuojasi tokia Rumi (!) citata:

Out beyond ideas of wrongdoing, and right-doing, there is a field. I will meet you there.

-- Rumi

Išversčiau ją taip:

"Kažkur tarp įsivaizdavimo apie tai, kas teisinga, o kas - ne, tvyro laukas. Ten ir susitiksime."

- Rumi

Argi galima baigti gražiau? Nors tikiu, kad kai kam tai gali būti naujų atradimų ar susitikimų pradžia!

Gruodžio 8 dieną, trečiadienį kviečiu susipažinti

Renginiai vyks per Teams, būtina išankstinė registracija el. paštu: tutorneringa@gmail.com

Nuorodos

NVC svetainė (anglų kalba)

Video apie nonviolent communication

Interviu su Tracey Emin apie amžių ir jos meną

Apie autobiografiją "Strangeland"

Iliustracijos: unsplash.com