Moterys, karas ir taika

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, kalbų suaugusiems mokytoja

Kai močiutė ar teta man pasakodavo apie karą, atrodė neįtikėtina, kad jos išgyveno. Kad išgyveno žmonija, kad liko Žmogus. Priešingai nei sako patarlė, vienas Žmogus lauke irgi karys. Moters dienos proga šiandienos kontekste norėtųsi prisiminti, koks yra ir galėtų būti moters vaidmuo konflikte.

Peržvelgsime tokius filosofinius ir psichologinius klausimus: Kas yra karas? Kokios vertybės man svarbios kaip moteriai? Kaip galėčiau įkūnyti šias vertybes? Kodėl turėčiau tai daryti?

Ir susipažinsime su moterimis, kurios savo dvasios jėga rodė ir teberodo kryptį daugeliui. Tikrai nepaminėsiu visų didmoterių. Kadangi esu įpratusi mokyti ir mokytis iš taip vadinamųjų 'role models' - įkvepiančių pavyzdžių, kaip paprastai ieškojau medžiagos - filmų, knygų, straipsnių - anglų kalba apie moteris, karą ir taiką. Radiniais nekantrauju pasidalinti. Nuorodos - straipsnio pabaigoje.

Jei norite jungtis prie moterų bendruomenės ir angliškai atrasti moterų lydersytę ir savo vietą joje, junkitės prie Inspiring Women mokymų arba išbandykite Asmeninę motyvacinę sesiją su Neringa.

Kas yra karas?

Konfliktas - vidinis ar išorinis, karinis ar emocinis, psichologinis - tam tikra prasme vis tiek yra karas. Vidiniai konfliktai yra neišvengiami, jie yra žmogaus tapsmo pagrindas ir jų nereikia bijoti. Visgi reikia nuolatinės disciplinos ir savistabos, norint šiuos vidinius konfliktus atpažinti, įvardyti, išanalizuoti ir spręsti. Tai yra vidinis darbas su savimi.

Išoriniai konfliktai nėra būtini, bet dažnai įvyksta kaip vidinių projekcijų rezultatas. Žmogus nėra linkęs prisiimti atsakomybę už savo jausmus, nebent yra ugdomas arba mokosi elgtis atsakingai ir brandžiai. Todėl dažnai mūsų santykiai primena vaikų kivirčus. Tas kaltas, o aš ne. Jis taip padarė, todėl aš taip jaučiuosi. Ji to nepadarė, todėl aš pykstu. Tai vyksta ne tik pavienių žmonių, bet ir valstybių, tautų, rasių mastu. "Kito", "svetimo", "priešo" sąvoka labai dažnai tampa priežastimi pateisinti savo silpnybes ar ydas, tingumą ar klaidas.

Dauguma išorinių konfliktų kyla iš neįsisavintų vidinių konfliktų, savojo šešėlio, neįsisąmonintų vidinių prieštaravimų. Tai nereiškia, kad konfliktuoti negalima. Nors visuomenės visais laikais stengėsi įsteigti tam tikras elgesio normas, jos tik gairės ir negalima tuo aklai kliautis. Todėl antrasis mūsų klausimas yra apie vertybes. Mano supratimu, vertybės atveria mūsų sąmonės akis ir padeda susigaudyti gyvenime. Jei žinome savo vertybes tam tikru gyvenimo momentu, iškilus konfliktui lengviau tai pastebėsime ir veiksmingiau tai išspręsime.

Kur glūdi ramybės šaknys?

Šito turėtų paklausti kiekviena mergina ir moteris, jei dar neturėjo progos ar laiko to padaryti. Krizės - vidinės ar išorinės - yra lyg stichijos. Kol Žmogus mumyse nepriima tam tikros pozicijos (kuri negali likti nejudri visą likusį gyvenimą, bet privalo keistis su gyvenimu), stichijos atsiliepia itin skaudžiai. Iki pozicijos veda ilgas ir ne visiems įdomus savęs pažinimo ir gyvenimo stebėjimo kelias. Tam niekada nebūsi pasiruošęs tobulai, bet būtina nuolat palaikyti dvasinę formą. Žodžiu, jei šiandien mano tikslas yra ramybė ar bent jau pusiausvyra, turiu atvykti į svarbiausią susitikimą - susitikimą su savimi. Čia jus ir kviečiu.

Kol nebus apsisprendimo, nebus ir ramybės. Kol blaškysiuosi nuo to, ką pasakė vienas, iki to, ką pasakė kitas, vis dairydamasi (tik) išorėn, tik švaistysiu savo energiją. Tą minutę, kai prisiverčiu stabtelėti pačiame įvykių sūkuryje ir atsigręžti vidun, laimiu galimybę. Galimybę atrasti naują perspektyvą, minčių ar veikimo būdą, ir taip - naują save.

Sprendimą priimti galiu. Juk iki šiol irgi nuolat priiminėjau sprendimus. Kur ar su kuo leisti laiką, ką skaityti, žiūrėti, klausytis, kurti - tokių klausimų nusėta kiekviena diena, ir aš kasdien priimu smulkius sprendimus. Jei kol kas tai dariau nesąmoningai, galiu atsigręžti į sąmoningumą ir čia rasti savo stiprybės šaltinį.

Kokios vertybės man svarbios kaip moteriai?

Kodėl kai kuriais savo sprendimais esu patenkinta, o kai kuriais - visai ne? Iš pažiūros gali atrodyti, kad tai lemia rezultatai. Bet iš tikrųjų rezultatai yra tik pasekmės. Tikrosios ištakos yra tame, kaip aš priimu sprendimą, kaip aš renkuosi. Kuo remiuosi? Išmintinga būtų remtis savo vertybėmis, nes ties sprendimai, kurie palaiko mano vertybes, mane džiugina ir atneša pasitenkinimą, išsipildymo jausmą. Prieš tai reikia vertybes išsigryninti.

Kas man gyvenime svarbu? Kas man svarbu šiandien? Kas man svarbu šio karo kontekste? Jei reikėtų ką nors ginti ar gelbėti, ką pirmiausiai gelbėčiau? Kodėl? Ką man tai reiškia? Maždaug tokiais klausimais galiu vesti save per vertybių ar prioritetų paieškas. Vertybės ir prioritetai nėra tas pats, bet kartais viena vertybė svarbesnė už kitą, todėl yra prioritetinė. Prioritetai irgi suteikia aiškumo.

Ir viena lauke karė

Kol kas tai buvo labiau teorija. Dabar pasidalinsiu keliais pavyzdžiais, kaip galima rasti įkvėpimo ir palaikymą net sunkiausiomis aplinkybėmis. Iliustruosiu pavyzdžiais iš filmų ir knygų.

Norėčiau grįžti prie patarlės "vienas lauke ne karys". Kaip visos patarlės, ji yra ir teisinga, ir ne. Aš pakeičiau žodį ''karys'' žodžiu Žmogus, turėdama omeny save pažinti besistengiantį Žmogų. Ne svajojantį, ne įsivaizduojantį, bet pastangas atliekantį ir tapti nusiteikusį Žmogų. Toks Žmogus ir vienas lauke yra karys. Negana to, tik nuo jo ir priklauso, ar kils pokytis. Tokio kario moto - ne dairytis į kitus, o gyventi savo vidine tiesa, kuri kiek įmanoma labiau rezonuotų su universaliąja Tiesa, Gyvenimo Principu. Toks karys būtinai ras ir bendražygių, ir čia yra viso triuko esmė. Kol toks karys nesi, neįmanomas joks virsmas. Kai tokiu kariu tampi, įgyji galimybę augti. Ir būtinai randi kelių, draugų, bendražygių, kurie, kaip ir tu, drįso ''stoti į mūšį'', būti Žmogumi.

Ar jums teko girdėti apie Deborah Feldman? Ji yra vienas tokių karių pavyzdžių. Deborah užaugo sektoje, kur visokeriopai ribota individo laisvė. Nepaisant to, ji sugebėjo išsilaisvinti. Bet kaip ji tai padarė? Žinoma, kad jai teko praeiti visas skaudžias išsilaisvinimo fazes. Ji gyveno nuolatiniame konflikte. Ji bandė nuslopinti vidinį supratimą ir gyventi "kaip visi", ''kaip dera''. Bet galiausiai atsigręžė į savo vertybes ir vadovaudamasi jomis rado išeitį. Ji išsikovojo sau langą į kitokį gyvenimą, atlaikė vidinį ir išorinį spaudimą ir atliko didįjį virsmo šuolį - atrado naują save. Netflix's apie Deborah yra sukurtas keturių serijų filmas, paremtas jos autobiografija. Šis filmas, beje, yra pirmasis filmas Netflix'e jidiš kalba. Laimei, turime angliškus subtitrus! Kaip ir kiekviename filme, negalime tikėtis, kad visi rodomi įvykiai paimti iš knygos, bet tiesos tame daug. Kaip istorijų rinkėją mane žavi visi įvykiai, nes tai gali nutikti ir nutinka kiekvienai iš mūsų. Turiu omenyje archetipines situacijas, kai tenka susivokti, sukaupti jėgas ir ''kautis'' su vidiniais ar išoriniais baubais ir juos įveikti.

Kaip įkūnyti savo vertybes?

Mūsų vertybės turi būti aktyvios, o ne pasyvios. Kitaip tariant, vertybė nėra tai, apie ką tik kalbu, bet ''negalėčiau už tai numirti". Tame ir slypi visa vertybių galia. Jos leidžia nuversti kalnus ir pereiti jūras. Arba likti vietoje ir nieko nedaryti, nes kartais ir tai yra žygdarbis. Juk žygdarbis nėra vien tai, apie ką kalba kiti ir už tai įvertina. Mes atliekame daugybę žygdarbių, ir dauguma jų nėra išgirti ar apdainuoti. Ir tai yra gerai. Tai yra mažytė mūsų paslaptis su Dievu, Gyvenimu.

Todėl mane šiek tiek liūdina, kai žmogus karo kontekste sako, kad nesidomi politika ar nori likti pozityvus, todėl nekalbės apie karą. Tai yra pozicijos neturėjimas, bet ir pozicijos neturėjimas yra pozicija. Ir tai labai pavojingas taškas. Dažniausiai - pačiam žmogui, bet jei tas asmuo yra viešas ir turi įtakos, jis gali pridaryti daug bėdų visuomenei, žmonijai. Kodėl? Jo veiksmai neatitinka ar prasilenkia su žodžiais, ko pasekoje turime veidmainystę ir prisitaikėliškumą. Čia Žmogaus nėra. Geriausiu atveju čia yra miegantis Žmogus.

Kodėl tai daryti verta?

The Wild Swans (The Twelve Brothers Turned Into Swans), 1928 Arthur Joseph Gaskin

Grįžtant prie aktyvumo. Vertybės nėra šiaip koks pagrožėlis prieš kitus pasipuikuoti. Apie jas nebūtina garsiai skelbti. Bet jas privalu gyventi, įkūnyti savo veiksmais. Ši prievolė nėra tik etinė. Tai - žmogaus laimės sąlyga. Kai gyveni pagal vertybes, kurios atitinka visuotinę Tiesą, Gyvenimą, patiri pilnatvę. Tai nereiškia, kad daugiau niekada nebus liūdesio ar skausmo akimirkų. Bet tai tikrai reiškia, kad turėsi į ką atsiremti, kuo kliautis ir vadovautis.

Apie vertybių įkūnijimą yra visi herojų mitai. Pasakos. Žmonės kuria ir mėgsta klausytis tokių istorijų, nes tai yra puikus priminimas. Viena įspūdingiausių mano matytų istorijų apie vertybes, kovą už jas ir ištikimybę sau ir savo vertybėms yra filmas The Handmade's Tale (Tarnaitės pasakojimas). Filmą sudaro (kol kas) penki sezonai, kiekviename jų po keliolika serijų. Aš buvau taip pakerėta, kad peržiūrėjau per porą savaičių, tam skirdama pusę savo vasaros atostogų. Filmas paremtas knyga (išleista ir lietuviškai), kurią 1985 m. išleido kanadietė autorė Margaret Atwood. Nors filmo aprašymuose rašoma, kad tai yra filmas apie distopinę ateitį, kur moteris priversta gyventi fundamentalistinėje teokratinėje diktatūroje, aš radau labai daug sąsajų su tarpukario Vakarų kultūra ir tironų idėjomis, ir net neįtikimausios scenos atrodo esančios kaip labai galimi variantai mūsų visuomenėje, jei pasuktume ''vieno kurpalio'' kryptimi, nes jei tas ''kurpalis'' būtų kuo tyriausias tikslas. Nes diktatoriai ir diktatūros visada prisidengia gražiomis skambiomis frazėmis, nuvedančios į beprotišką absurdizmą. Trumpai tariant, tai yra istorija apie laisvės reikšmę ir įvairovės prasmę ir apie būtinybę turėti poziciją, ir turėti ją visuomet, nes staiga ''susiveikti'' nebus kur ir kaip, bus per vėlu.

Tai yra puikus filmas moterims, bet ne ta prasme, kad jį bus malonu žiūrėti. Tai yra puiki sukrečianti, todėl žadinanti istorija apie didmoteriškumą. Apie tai, ką gali moteris ir moterys drauge. Čia yra žiaurumo, bet visa tai atsveria palyginti lėtas veiksmo tempas, melancholiška nuotaika. Jei ieškote ko nors, kas įkvėptų imtis pokyčių, o prieš tai įvertinti, kokią laisvę šiandien jau turi moterys ir nepriimti to už gryną pinigą, bet būti vertai to - Tarnaitės pasakojimas tam labai tinka.

Ar taika įmanoma?

Kaip konfliktas gali būti išorinis ir vidinis, taip ir taika - ji prasideda nuo vidaus. Todėl net baisiausiomis sąlygomis mes matome Žmones, kurie yra verti pagarbos. Pavyzdžiui, holokausto absurde tikėjimą Žmogumi išsaugojusi Edith Eger, pasaulinio garso psichologė, dirbanti su prievartos aukomis ir kareiviais, kenčiančiais nuo potrauminio streso sindromo. Ji atskleidžia, kiek daug žmonių gyvena savo proto kalėjime, bet, stoję akis į akį su savo traumomis, galime pasirinkti laisvę ir iš jo ištrūkti. Tokių asmenybių yra ir daugiau, bet gi reikia nuo ko nors pradėti. Rekomenduoju jos knygą (lietuvių kalba) Pasirinkimas.

Prie taikos temos būtų nuodėmė nepaminėti taikos aktivistės, socialinės darbuotojos ir moterš teisių gynėjos Leymah Gbowee iš Liberijos, kuri 2011 m. apdovanota Nobelio Taikos premija. Jai pavyko pasiekti taiką valstybės mastu, ir tai ji padarė suvienijusi skirtingų tikėjimų moteris. Apie ją yra dokumentinių filmų anglų kalba, taip pat galima rasti įrašytų kalbų ir pasisakymų (net ir TED talks, kurioje ji kalba, kaip ''išlaisvinti mergaičių išmintį, pasišventimą ir didingumą''). Nors man asmeniškai labiau patiko jos kalba apie savo pačios patirtį ir tai, kaip moterys gali sukurti taiką (ją galima pažiūrėti Vimeo platformoje, beveik valandos trukmės nuoširdi, įtaigi ir emocinga kalba). Apie vertybių svarbą tame. Ir apie tai, kad taika prasideda nuo vidaus, susitaikius su savimi ir tuo, ką teko patirti.

Linkiu kovingo pavasario ir vidinės taikos.

Nuorodos apačioje!

Nuorodos

Knyga Unorthodox: The Scandalous Rejection of My Hasidic Roots

Apie filmą Unorthodox: knygos siužeto ir filmo palyginimas, angliškai

Knyga Tarnaitės pasakojimas, The Handmade's Tale

Filmas The Handmade's Tale

Knyga Pasirinkimas

Leymah Gbowee: Ted talk

Vimeo: Women Building Peace: The Liberian Experience

Filmo treileris Women, war and peace

Foto: Unsplash.com