Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, kalbų suaugusiems mokytoja
Koks žmogus jums asocijuojasi su didžiuliais pasiekimais? Galbūt tai keli žmonės. Be abejonės, dažniausiai garsūs veikėjai, nes jų įgyvendinti sumanymai sukūrė didžiulę pridėtinę vertę žmonijos mastu. Pradėsime labai banaliai - nuo įžymybių. Juk tai patogu ir smagu. O kas nutiks paskui, priklauso ir nuo jūsų! Straipsnyje - mintys apie komforto zoną, jos vaidmenį augime, šiek tiek angliško žodyno šia tema ir, žinoma, įkvepiančių vaizdo įrašų nuorodos.
Žymių žmonių mintys apie atkaklumą
Papramogaukime intelektualiai. Kaip manote, kas galėjo pasakyti šias frazes (skliausteliuose - užuominos apie žodžių autorių):
''Making your mark on the world is hard. If it were easy, everybody would do it. But it’s not. It takes patience, it takes commitment, and it comes with plenty of failure along the way. The real test is not whether you avoid this failure, because you won’t. It’s whether you let it harden or shame you into inaction, or whether you learn from it; whether you choose to persevere.'' (vyras, pirmas JAV afroamerikietis prezidentas, parašęs atsiminimų knygą Dreams from My Father)
''It’s not that I’m so smart, it’s just that I stay with problems longer.'' (fizikas, numatęs juodųjų skylių egzistavimą, lygties E = mc2 autorius)
''You may encounter many defeats, but you must not be defeated. In fact, it may be necessary to encounter the defeats, so you can know who you are, what you can rise from, how you can still come out of it.'' (moteris, poetė, vienas jos poezijos rinkinių vadinasi And Still I Rise pagal to paties pavadinimo populiarų ir labai prasmingą eilėraštį).
Apie darbus spręsk iš vaisių
Atsakymai - vėliau. Pirmiau pasižiūrėkime, apie ką šios žinutės. Nors tai - tik žodžiai, šie žmonės įrodė, kad ''actions speak louder than words'' - darbai kalba už save.
Pirmoji žinutė teigia, kad pasaulyje palikti žymę sunku. Ir, beje, taip jau turi būti - jei tai būtų paprasta, bet kas galėtų džiaugtis pasiekėjo ar išradėjo titulu.
Dėmesio! Antrame sakinyje yra kuo puikiausia gramatinė konstrukcija, kurią galima įvardinti If clause 2 arba tiesiog - kaip kalbėti tariamąja nuosaka (kas būtų, jei būtų). Norite pasitikrinti, ar mokate tai pasakyti angliškai? Prašom: If it ________ (būtų) easy, everybody __________ (padarytų) it. Pasitikrinti galite pagrįžę atgal. Dar galite parašyti: Jei studijuočiau gramatiką, neturėčiau laiko kalbėti angliškai. O ką, argi ne tiesa?
Anot citatos autoriaus, tikrasis išbandymas slypi tame, kad vis tiek teks susidurti su nesėkme - jei leisiesi sugniuždomas, testo neišlaikysi. Savaime suprantama, jis testą išlaikė. Juk tai - Barakas Obama, 44 JAV prezidentas.
Pasak antrojo autoriaus, rezultatus dažnai lemia ne buvimas protingesniu, bet kantresniu. Panašu, kad jam kantrybės netrūko. Juk tai - Albertas Einšteinas.
Na, o trečioji žinutė kalba apie pralaimėjimo būtinybę. Jos autorė brėžia ploną raudoną liniją tarp buvimo nevykėliu ir gebančiu atlaikyti pralaimėjimą. Čia turime puikią progą prisiminti, kaip angliškai išreiškiama mintis 'tam, kad': ''It may be necessary to encounter the defeats, _____ you can know who you are." Majos Angelou teiginys yra toks. O kaip jį pabaigtumėte jūs (angliškai, žinoma)?
Komforto zonos prabanga
Per gimtadienį gavau dovaną. Vyras išpirko pamoką su mokytoja prancūze. Tai turėjo mane nudžiuginti. Ir nudžiugino. Paskui. Bet pirmiausia aš pajutau siaubą. Pažįstama?
Galime kalbėti apie fizinį komfortą, emocinį komfortą, mentalinį komfortą. Visos jo apraiškos yra malonios. Ir atvirkščiai, bet kokia grėsmė nusistovėjusiai tvarkai smegenyse fiksuojama kaip pavojus. To pasekmė - neigiamos, ribojančios emocijos: baimė, nerimas.
Kaip mokytoja nuolat pravedinėju studentus (suaugusius žmones) per vidinio konflikto lauką. Geras mokytojas privalo turėti įgūdžių, kurie įgalintų motyvuoti. Bet pirmiausiai būtina saugi aplinka, kuri neįmanoma be pasitikėjimo. Pasitikėjimo nenupirksi, jo nesuvaidinsi. Jei ir jums tenka gyvenime ką nors mokyti (vaikus, darbuotojus, kolegas) ir vesti tikslo link, puikiai suprantate pasitikėjimo svarbą.
Palikti komforto zoną nepaliekant komforto
Argi tai įmanoma? Manau, kad taip. Tęsiant pasitikėjimo temą, raktas čia yra tikėjimas. Tikėjimas kitu, tikėjimas savimi, tikėjimas bendradarbiavimu. Pasitikėjimas atsitinka palaipsniui, ir būtent šis procesas leidžia palikti komforto zoną, bet neišsižadėti paties komforto. Nes, geriau pagalvojus, komfortas yra patogumas, o patogiai jaučiamės tada, kai esame (arba jaučiamės) saugūs.
Mano pasiūlymas yra toks: pagudraukite. Įviliokite save į atradimo azartą. Tam jums reikės ne tiek ir daug. Tikslo, atitinkančio jūsų gebėjimus, bet ne per lengvo ir ne per sunkaus; priemonių, kurios būtų užtektinai įtraukiančios ir švyturio arba vedlio - taip vadinamo 'stepping stone', nuo kurio galėsite atsispirti tolyn.
Pavyzdėlis. Jei Manto tikslas yra atsikratyti šalto prakaito kaskart, kai laukia susitikimas anglų kalba, jam tereikia rasti priemonę, kaip tai padaryti užtektinai įdomiai ir įtraukiančiai (susirasti tinkamų knygų, vaizdo įrašų, tinklalaidžių, straipsnių, mokymų...) ir švyturio arba vedlio (paprastai - realios asmenybės, galbūt mentoriaus ar mokytojo), kuris padėtų eiti tinkama kryptimi, nepasimesti ir... nemesti nepatogaus, bet jaudinančio atradimų takelio.
Kaip veikia mūsų smegenys?
Smegenys - labai įdomus mechanizmas. Neuromokslas vis labiau atskleidžia, kad turime didžiulę įtaką savo smegenų veiklai (net jeigu to nesuvokiame ir procesas vyksta nesąmoningai). Mokantis labai pravartu suprasti, kaip veikia smegenys. Iš esmės bet kokio naujo dalyko (veiksmo) įtvirtinimas primena naujo kelio tiesimą. Skamba per didingai? Na, tebus takelis. Nors liaudies patarlė perspėja: "Nemesk kelio dėl takelio'', neuromokslininkai su tuo nesutiktų. Jei nori išmokti, paaugti, sukurti ką nors naujo - Obamos žodžiais, 'Make your mark on the world'', tikrai teks mesti išmintą kelią dėl naujo, tik tavo vaizduotėje egzistuojančio takelio ir jį atkakliai minti tol, kol susiformuos neuronų jungtys, arba, buitiškai kalbant, susiformuos įprotis. Kaip sako anglakalbiai, 'Fake it till you make it''. Yra ir autentiškesnis šio posakio variantas: ''Fake it till you become it.''
Atominiai įpročiai ir keturi etapai
Apie tai galime perskaityti kad ir James Clear knygoje ''Atominiai įpročiai''. Arba kitose saviugdos knygose. James labai paprastai ir patraukliai paaiškina, kas yra įprotis. O tai, mano supratimu, yra labai gera strategija. Kai supranti, kur neri, jautiesi saugesnis ir labiau įkvėptas imtis pokyčių. Taigi James kalba apie keturias fazes, kaip formuojasi įpročiai:
Dėmesio atkreipimas (Noticing)
Noras (Wanting)
Doing (Darymas)
Liking (Pamėgimas)
Kaip dažnai girdite sakant: ''Ai, aš nejaučiu, kad tai būtų skirta man, todėl nesiimsiu.'' Arba: ''Man nepatinka, todėl nemanau, kad verta tai daryti. Juk reikia klausyti savęs.''? Žinoma, reikia klausyti savęs. Tik - kurio savęs ir ką girdžiu, kai tingiu, nors ir derėtų ko nors imtis - senąjį įprotį ir palinkimą į komfortą ar tikrą, autentišką esatį? Vienu žodžiu, tai jau filosofija. Bet iš fazių eiliškumo akivaizdu, kad pamėgstame nebūtinai iš karto. Dažnai iki tol reikia pasipraktikuoti (prisimenate neuromokslą? minti takelį...).
Tai ką daryti?
Galima ir nieko nedaryti. Tikėtina, kad net nieko nedarydami pasijusite geriau, nes sužinojote kažką naujo. Kita vertus, teorinis žinojimas nelygus praktiniam žinojimui. Jei jums rūpi pastarasis, ieškokite būdų, kaip augti. Ir būtkite išrankūs - gyvenimas tik vienas, todėl svarbu, su kuo renkamės keliauti.
Gurkšnis poezijos, Maya Angelou And Still I Rise (klasika, įgarsinta pačios autorės):
Neuromokslas: kas vyksta jūsų semgenyse, kai mokotės?
James Clear (Knygos ''Atominiai įpročiai autorius ir puikus kalbėtojas)
Apie įpročių veikimą
Na, o jei pradėjote skaityti todėl, kad visgi turite slaptą tikslą laisviau prabilti angliškai, kreipkitės asmeniškai tutoneringa@gmail.com
Fotografijos: unsplash.com