Žinote tą jausmą, kai plūduriuoji atviroje jūroje ir grožiesi koralais bei margaspalvėmis žuvimis? Prisimenu pirmą ir paskutinį savo bandymą snorkelinti. Entuziastingai iššokau iš katerio į Raudonąją jūrą viena pirmųjų, atrodė, laukia šaunus laikas. Ir kelias pirmas sekundes buvo šaunu. Po manimi plytėjo margas koralų ir žuvų pasaulis. Spėjau nuspręsti: kaip gražu! Ir staiga protą pervėrė baisi mintis: bet juk dugnas giliai, daugiau nei 10 metrų! Aš supanikavau. Užsimaniau kuo greičiau grįžti į laivą, taip ir padariau.
Baimė mus pasiveja netikėčiausiose situacijose. Kartais net nežinome, kad bijome. Ar žvelgiant į šią nuotrauką jums darosi nejauku? Tuomet nudžiuginsiu - jei jūsų tikslas yra tiesiog patobulinti savo anglų kalbą, šokti į vandenį nereikės.
Kalbėsiu apie kitokį nardymą - pasinėrimą į kalbą, angliškai tai vadinama language immersion. Pasinerti į kalbą - tai apsupti save užsienio kalba - kalbėti, klausytis, skaityti ją taip dažnai, kaip tik įmanoma. Būtent tai raginu daryti savo studentus, nes pati pastebėjau šio metodo efekyvumą. Mano mokymosi patirtis dvejopa: anglų kalbos mokiausi nuo mažens, o prancūzų - jau suaugusi. Priešingai paplitusiam mitui, kad suaugusiam daug sunkiau išmokti kalbų, išlavinau savo prancūzų kalbą tiek, kad gebu ja susikalbėti man rūpimomis temomis (nuo maisto iki knygų, filosofijos ir psichologijos) ir versti knygas iš prancūzų kalbos. Kalbą įvaldyti įmanoma ir suaugusiems - tokia yra mano patirtis. Tą patį skaitau ir Džordžtauno universiteto svetainėje, kur publikuojamas straipsnis apie pirmus tokio pobūdžio smegenų tyrimus (smegenų skenavimą). Jei suaugę mokotės užsienio kalbos, efektyviau ne mokytis klasėje, o visapusiškai pasinerti į kalbą, nes taip galite aktyvuoti gimtosios kalbos smegenų procesus. Kaip parodė smegenų tyrimai, įmanoma mokytis kalbos taip, kaip jos mokosi gimtakalbiai būdami vaikai. Apie tai ir yra language immersion.
Norėdami palengvinti eksperimentą, mokslininkai sukūrė dirbtinę kalbą iš trylikos žodžių. Mokslininkai nustatė, kad po kelių dienų suaugusieji pasiekė aukštą kalbėjimo ir supratimo lygį nepriklausomai nuo to, ar jie buvo mokomi klasėje, ar taikė pasinėrimo metodą. Tačiau tik pasinėrusiųjų grupėje buvo pastebėta tai, ką mokslininkai vadina "visišku gimtosios kalbos gramatikos apdorojimu" smegenyse. Skamba painokai, bet verta pasigilinti.
Kokius jausmus jums kelia anglų kalbos gramatika? Jūs labai ją mėgstate? Tiksliau, ar smagu jums atlikinėti gramatikos pratimus, mokytis tris veiksmažodžių formas, ir panašiai? Gramatikos antifanams yra gerų žinių. Tie patys mokslininkai, sukūrę dirbtinę kalbą iš trylikos žodžių, po penkių mėnesių nuo pirmojo tyrimo iškrėtė pokštą. Iš anksto neįspėję tyrimo dalyvių, tyrėjai pakvietė juos dar kartą atlikti smegenų skenavimą. Jie nustebo (pamėginkite nusebinti mokslininką!), nes tyrimai atskleidė įdomų dalyką: apdorodamos tos dirbtinės kalbos gramatiką, tyrimo dalyvių smegenys elgėsi kaip gimtakalbių smegenys. Mokslininkų išvada: ilgainiui (tuo aveju buvo praėję penki mėnesiai nuo kalbos įsisavinimo) kalba įsivirtina smegenyse tikriausiai taip pačiais mechanizmais, kurie yra gimtosios kalbos pagrindas. Jie lygina šį procesą su daugelio kitų įgūdžių įtvirtinimu, kai, pavyzdžiui, mokomės važiuoti dviračiu ar groti gitara.
Akivaizdu, jei galėtume rinktis, kaip įtvirtinti kalbą: ar kaip tai daro gimtakalbiai, ar kaip besimokantys užsienio kalbos, būtų naudingiau rinktis pirmąjį variantą. Juk gimtosios kalbos smegenų mechanizmai tobulai pritaikyti tam, kad išmoktume kalbą, todėl šių mechanizmų panaudojimas yra svarbus pasiekimas mokantis užsienio kalbų. Tikėtina, kad ilgainiui tai turėtų lemti geresnį kalbos išlaikymą (t. y. būtų sunkiau ją pamiršti) ir geresnį kalbos mokėjimą.
Jei language immersion toks nuostabus, ką daryti, kad pradėčiau taip mokytis? Įsivaizduokime, kad atvykote savaitei į Londoną. Norėsite to ar ne, būsite priversti pasinerti į kalbą: girdėsite, kaip aplinkiniai kalba angliškai, matysite angliškus užrašus, reklamų stendus, patys turėsite užkalbinti žmones angliškai. Laimei, pasinėrimas įmanomas nebūtinai keliaujant ar gyvenant užsienyje. Jei būsite atkaklūs, galite susikurti panašias sąlygas ten, kur esate.
Nusiteikite bent vieną valandą per dieną "užlieti" save kalbos dušu: skaityti, žiūrėti, klausytis įvairiausios informacijos angliškai. Šešiasdešimt nepertraukiamų minučių būtų šaunu, bet jei netelpate į dienos rėmus, padalinkite vieną valandą į dvi, tris ar keturias dalis - pusvalandis ryte, dvidešimt minučių per pietus, dešimt vakare. Būtų gerai, jei veiklas ir temas keistumėte. Jei medituojate, sportuojate namuose ar darote jogą, Youtube raskite angliškų meditacijų, jogos, sporto pamokų. Pritaikykite anglų kalbą sau, savo hobiams ir interesams puoselėti. Bet neapsiribokite vien jais. Jums reikia kuo įvairesnio žodyno ir konteksto, kad smegenys lyg kokia kempinė persisunktų anglų kalba per skirtingus jutimus: klausą ir regą. Kalbėjimas būtų didelis bonusas. Jei neturite su kuo, raskite. Kartais galima bendrauti su draugais, kurie irgi nori lavintis. Tik yra rizika, kad nepastebėdami peršoksite į lietuvių kalbą, jei ši yra jums gimtoji.
Na ir paskutinis argumentas šiandienai apie tai, kodėl naudinga tobulinti užsienio kalbą. Iš įvairių tyrimų jau žinoma, kad įvaldę antrąją kalbą ir ją naudodami, plečiate savo mąstymo įgūdžius. Jūsų smegenys, išmokę naudoti dvi (ar daugiau) kalbų, yra pranašesnės už smegenis žmonių, kurie naudoja ir moka tik vieną kalbą: jūs geriau sprendžiate problemas, esate išradingesni, nes mokate visapusiškiau mąstyti. Negana to, jums lengviau išlaikyti dėmesį, slopinti mąstymo trikdžius, jūsų atmintis veikia geriau ir jūsų mąstymas lieka aštrus net ir sulaukus brandaus amžiaus. Rodos, vieni privalumai. Sėkmės!
Apie Language Immersion eksperimentus (angliškai)
Apie dvikalbystės privalumus (angliškai)
Picture credit: Unsplash.com
Comments